Spausdinti
Peržiūros: 596

Kasmet šią dieną Lietuvoje minima SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS DIENA. Ji kiekvienam lietuviui primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda plito, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių.
Už slaptą knygų laikymą ir platinimą nukentėjo maždaug 1000 žmonių. Tarp jų buvo ir kaimiečių, ir kunigų, ir pasauliečių inteligentų. Nors už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, tačiau knygos buvo platinamos itin sparčiai. Valdžios atstovai turėjo pripažinti, kad nesugeba kovoti su spaudinių sklidimu. Matydami, kad nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, jie siūlė panaikinti spaudos draudimą. Tokį sprendimą lėmė ir pačių lietuvių nuoširdus rūpestis spaudos laisve.
Rusų valdžia įsitikino veltui kovojusi prieš lotyniškomis raidėmis spausdintų leidinių platinimą ir skaitymą. 1904 m. gegužės 7-ąją caras paskelbė lietuviško žodžio laisvę.
Pats faktas, kad maža tauta apgynė savo nevaržomo žodžio teises prieš didžiulį milžiną, kad gavo teisę viešai spausdinti savo knygas ir laikraščius, palengvino kovą dėl kitų jos teisių, palengvino sąlygas toliau ugdyti tautišką piliečių savimonę.
Kitos tautos nevartoja tokių žodžių: spaudos draudimas, knygnešys, „graždanka“. O mes vartojame. Deja. „Knygnešių gadynė“ prasidėjo po 1863 m. sukilimo numalšinimo, kai buvo uždrausta lietuviška spauda. Ją atgavome tik 1904 m. Iki tol daugybė knygnešių, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, įvairiausiais būdais gabeno į Lietuvą lietuviškas knygas.
Filmas ,,Knygnešys" https://vimeo.com/22756050
Parengė bibliotekininkė Rasa Rimkuvienė